kumetbutis

kùmetbutis sm. (1) kumečių pirkia, kumečių namai, kumetynas: Bežemiams valstiečiams – grytelninkams, kumečiams – prie ūkių buvo statomi atskiri namai, vadinami butẽliais arba kumetbučiais rš. Kùmetbučiai jau visai griūva Alk. Luišių vietoj seniau b[uv]o kùmetbutis Gs.